|
Veronika Seliutaitė-Andriušienė audžia stovuose. 2002 m. D. Pikšrienės archyvas |
Teta
Teresė nuo mažų dienų dukterėčias
Veroniką ir Aldoną
ėmė supažindinti su audimo amatu, mokyti kasdienių audinių
gamybos.
Tuo metu, XX a. 4-5 dešimtmetyje, dar buvo dažnas reiškinys –
tekstilės gamyba namuose. Tai diktavo tiek besitesianti ilgametė
namų audininkystės tradicija, tiek tuo metu dar sunki ekonominė
padėtis šalyje, kai trūko
žaliavų, audinių, aprangos.
Iš
seserų į audimą palinko tik Veronika. Pradžioje
ji
daug audė kartu su teta Terese, o vėliau jau viena. Jaunesnioji
sesuo Aldona nepamėgo audimo, nors buvo jai skirtos
antrosios
audimo staklės („Mane
sodindavo, bet man nepatiko, nemėgdavau“). Jai
išvažiavus mokytis ir dirbti į Kauną, antrosios
staklės
buvo atiduotos kaimynams kaime. Tačiau
jai nuolat teko suktis šalia ir daug
padėti:
palaikyti
tvarką kambaryje, valyti
besikaupiančias siūlų dulkes,
ruošti pluoštą
verpimui,
verpti, padėti verti siūlus į skietą, nytis.
Grįžus
iš mokyklos buvo įprasta
imtis
verpimo. Pradedančiai verpti mergaitei pirmiausia duodavo pakulų, vėliau geresnių, iššukuotų linų pluoštą. Ypač sunkus darbas buvo linų minimas, brukimas: „O, kaip nusidaužai nagus! Neįdomus darbas".
Audimo
reikmėms ūkis auginosi ir savo avis,
ir linus.
Mažoji
Aldutė buvo siunčiama jų ravėt, nes mažos pėdutės… Tačiau
„kai prasidėjo kolūkiai, linai
dingo, davė normuotą žemę, nebuvo kur sėti, auginti avių,
atsirado parduotuvės“.
Kaip
pamena Aldona, audimo staklės buvo senovinės, didelės
„gramozdiškos“,
stovėjo kambaryje, o kartais ir virtuvėje. Šiame krašte jas
vadino „stovais“. Veronika audė iki XXI a. 2 dešimtmečio. Vėliau pašlijo sveikata, staklės buvo išardytos, atskiros dalys padėtos į ūkinius pastatus ar užkeltos ant namo aukšto. Ieškant audininkystės įrankių jų buvo rasta įvairios būklės, tiek sveiki, tinkami naudoti toliau, tiek ir sulūžę, sutruniję, siekiantys net XX a. pradžią. Ant vieno sprąsčio išdrožinėta data - 1911 m. kelios naujesnės gamybos šaudyklės su pažymėta data - 1960 m. Bendrai sodyboje rasta: 1 mintuvai, 2 linų šepečiai, 1 bruktuvė, 3-ji mestuvai, 2 stovų rėmai, keli velenai, 1 muštuvai, lininių nyčių ryšuliai, 2 rietkos, 14 skietų, 2 sprasčiai, 32 nyčių ratukai, 7 šaudyklės, šeivos, 1 šeivatrynė, vytuvai, 1 lanktis, reketukai, špūliauninkas, 3 verpimo rateliai.
|
Mintuvai - įrankis linams minti, linų šiaudeliams laužyti. Rodo Aldona Andriušienė |
|
Bruktuvė |
|
Linų šepečiai
|
|
Mestuvai. 165x195 cm
|
|
Mestuvų viršutinė dalis. 170x185 cm
|
|
Audimo stovų rėmai. 170x156 cm
|
|
Muštuvai, velenai, reketukai
|
|
Rietkos ir mestuvų dalys |
|
Dvi surištos rietkos „rašotkos"
|
|
Rietkos galas su įbrėžtu žymeniu
|
|
Nyčių ryšulys rasta klėtyje
|
|
Nyčių ryšulys rastas ant namo aukšto
|
|
Išskleistos nytys
|
|
Linų grįžtė, ratukai, suvynioti į laikraštį skietai, rasta klėtyje, skrynioje
|
|
Skietai, ratukai, bruktuvė, linai, šaudyklė, šeivutės
|
|
Skietas |
|
Skietas |
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Skieto galas
|
|
Sprąstis - skala audeklo pločiui palaikyti audžiant
|
|
Sprąstis. 1911 m.
|
|
Ratukai nytims kabinti
|
|
Linų grįžtė ir audimo įrankių pundelis
|
|
Audimo įrankių pundas
|
|
Audimo įrankių pundo turinys
|
|
Šaudyklė |
|
Šaudyklė. Įrašas mėlynu pieštuku „1960.IV.15". Gamino Jonas Seliuta
|
|
Šaudyklė
|
|
Šaudyklė |
|
Šaudyklė. 31x3,8 cm, ertmė 12,3x3,2 cm.
|
|
Šaudyklė. 28x15, ertmė 16x3,8 cm. Įrašas mėlynu pieštuku „1960.IV.15". Gamino Jonas Seliuta |
|
Šeiva
|
|
Lanktis |
|
Šeivatrynė |
|
Įvairūs įtaisai siūlams tvarkyti
|
|
Verpimo ratelis
|
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą